Pirma kuriamas vitražo eskizas. Toliau pagal eskizą padaromas tikrojo didžio vitražo šablonas, kuris karpomas į atskiras detales, klijuojamas į eskizą atitinkančius skirtingos spalvos ir faktūros stiklus. Vitražo detalės išpjaunamos iš stiklo, apdirbamos specialiomis staklėmis tiksliai formai suteikti, ir kiekvienas apdirbtas stiklo gabalėlis apvyniojamas vario folijos juostele. Iš apvyniotų detalių surenkamas vitražas, ir visos detalės lituojamos iš abiejų pusių lydmetaliu. Visos konstrukcijos tvirtinimui vitražas įrėminamas žalvariniu profiliu. Pabaigoje visos vitražo siūlės padengiamos patina ir antioksidanto sluoksniu.

Kaip kad klasikiniame, Tiffany vitraže naudojamas tik specialusis įvairių spalvų, atspalvių ir faktūrų stiklas. Tai skiria Tiffany techniką nuo kitų pigesnių vitražinių technikų (kontūrinių, užpilamų, lako bei plėvelės) ir atsparumo išorės poveikiui atžvilgiu Tiffany vitražą suartina su klasikiniu vitražu. Tiffany vitražai labai atsparūs temperatūros svyravimui ir kitų išorinių faktorių poveikiui, tad yra itin ilgaamžiški.

Kitaip nei klasikiniame (kuriame naudojamas jungiamasis švino profilis), Tiffany vitraže naudojamos labai plonos vario folijos juostelės, leidžiančios jungti gabalėlius ploniausiomis 2-3 mm siūlėmis, kas suteikia galimybę kurti neįprasto sudėtingumo kompozicijas. Skirtingas siūlių storis ir besikeičiantys patinos atspalviai ryškina vitražo unikalumą. Tokių pačių (net pagal tą patį eskizą sukurtų) vitražų nėra ir būti negali. Be to, kitaip nei švino, vario pagrindas leidžia jungti detales skirtingais kampais, sukeliančiais tūrio bei išgaubtumo įspūdį. Jeigu pažeidžiamas vitražo fragmentas, Tiffany technikos ypatumai leidžia šį fragmentą pakeisti nepažeidžiant visos vitražo konstrukcijos, jos tvirtumo ir atsparumo.